- dulbis
- dùlbis, -ė smob. (1), dul̃bis (2) 1. Kos159, Tv, Kltn ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis: Dulbis yra žmogus keverza, sustyrėlis J. Ans nieko nedaro – toks dul̃bis Škn. Tokio dùlbio žmogaus nėkur aš nebuvau matęs Jdr. Nepaeina lygu dulbis Skdv. 2. Kos278 kvailys, mulkis: Ką tu jo klausai – žinai, koks jis dulbùtis Pgg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
